Norėjimas tik teisingumo, ir sakymas „Aš noriu būti teisus ir noriu, kad ir visi būtų teisūs, dabar“, yra neįmanoma.
Norėti, kad visi būtų teisūs yra gerai, tačiau turi jiems duoti ilgą virvę. Būk teisingas su kantrybe, tuomet pyktis neužgoš.
Kitu atveju, kai sakai, „Aš esu teisus“, ir reikalauji „Aš to noriu“, tuomet ateina pyktis, o kai pyktis ateina, tu kartu prarandi ir savo teisingumą. Jei esi piktas, tai yra taip pat blogai, jei kažkas daro kažką blogo.
Tarkime kažkas neišvalė šios vietos ir visur aplink yra nešvaru. Tu ateini ir supyksti. Tas žmogus padarė klaidą, neišvalė, tai tiesa. Tačiau tu taip nuliūsti, šauki ir rėki dėl to, kad tai kito klaida.
Dvi klaidos negali padaryti vienos klaidos teisinga. Taigi, jei kažkas kažką padarė neteisingai, kantriai tai jiems tai pasakyk kartą, du kartus, tris kartus ir ugdyk juos.
Tau reikalinga didžiulė kantrybė, kad būtum ugdytojas. Šiomis dienomis mokytojai susiduria su šiuo iššūkiu. Jie mokiniams kartoja 10 kartų, bet jie vistiek neklauso. Mokiniai turi dėmesio nepakankamumo sindromą. Vaikai nesusitelkia. Todėl reikalinga kantrybė.
Kantrybė yra dorybė. Ji yra viena iš šeišių lobių: Šam (ramybė arba proto tyla), Dama (savikontrolė arba susislaikymas), Uparati (savęs atitraukimas nuo pasaulinių objektų), Titikša (ištvermės jėga), Šraddha (tkėjimas) ir Samadhana (dvasinė pusiausvyra arba proto kryptingumas). Samadhana yra pasitenkinimo ir kantrybės turėjimas. Tai yra labai svarbu.
