Pažiūrėk, kokia Mokytojo – Mokinio tradicijos reikšmė? Mokinys turi suprasti, kad „ Troškimai yra nesibaigiantys.
Kaip ir vandenyno bangos trokšta pakilti viena po kitos. Štai kodėl aš privalau atidėti savo troškimus į šalį ir išpildyti Mokytojo (Guru) troškimus“.
Kai tu tai darai, tada protas tampa tuščias ir kiauras, ir tu pradedi jausti lengvumo pojūtį. Tada gyvenimas yra daugiau nei džiaugsmas ir liūdesys, o visi norai ir antipatijos pasitraukia savaime.
Tai yra vienintelis kelias pašalinti norus ir pasibjaurėjimus.
Būtent todėl sakoma, ‘Na Guror Adhikam, Na Guror Adhikam, Na Guror Adhikam’ (nėra nieko didingesnio nei Mokytojas, nėra nieko didingesnio nei Mokytojas, nėra nieko didingesnio nei Mokytojas, nes Mokytojas yra kilniausias įsikūnijimas iš visų).
Todėl palik viską Mokytojui ir pasiduok Mokytojui.
Pasitenkinimas negali būti pasiektas per troškimus, nes jei vienas troškimas yra išpildomas, kyla kitas, o jei ir šis išpildomas, kyla sekantis. O tada protas keliauja tarp troškimų. Vienokie ar kitokie troškimai būtų, jie dieną naktį kelia rūpesčių tavo protui.
Ar žinai, kad jeigu yra kas nors, kas kelia tau rūpesčių šiame pasaulyje, aukščiausioje sąrašo vietoje yra tavo paties protas!
Aš sakau aukščiausioje vietoje, nes tu to nematai. Tu manai, kad kažkas kitas tau įgrysta. Tu manai, kad tavo uošvė kelia tau rūpesčių, arba tavo marti vargina, arba tavo žmoną ar vyras trukdo. Laikykite visa tai kaip antraeilius dalykus.
Tavo paties protas kelia tau rūpesčių; nėra jokio kito priešo už to. Kartą tai suvokęs tu suprasi, kad nėra kito. Visi rūpesčiai yra iš proto.
