5 October 2012 - QA 2

Gurudėv, skaičiau jūsų knygą apie Ashtavakra Gita? Kiekvienas perskaitytas žodis mane įkvėpė. Ką jūs kalbate apie Dharma (socialinio ir moralinio teisingumo pareigą), Artha (materialios ir finansinės gerovės siekimą), ir Kaama (troškimus) yra gryna tiesa, kad visa tai – prisirišimų priežastys. Tačiau aš nesugebu išsilaisvinti nuo šių prisirišimų. Baigiau Purushartha (keturi kilnūs siekiai žmogaus gyvenime – Dharma, Artha, Kaama ir Moksha (išsilaisvinimas)), bet jaučiu, kad dabar tai pasiekiama tik per jūsų palaiminimus.
Sri Sri Ravi Shankar: Matai, Ashtavakra Gitoje sakoma „Na Grahyam Na Tjadžjam“. Neturi nei įsikibti to, nei labai stengtis to atsikratyti. Tiesiog būk tuščias ir tuščiaviduris, ir tiesiog matyk viską taip, kaip yra.

Pasakyta „Je drišta labha santuštam“.
Tai reikšia, kad turi jausti pasitenkinimą, nesvarbu ko ir kiek pasiektum. Pasitenkinimas – vienas svarbiausių dalykų.

Ieškotojas turi išlaikyti ir pasitenkinimą, ir dinamizmą veikloje.
Aš visada esu pasitenkinimo būsenoje. Kai esu pasitenkinimo būsenoje, žmonės pradeda nuogastauti, kad esu per daug viskuo patenkintas. Todėl karts nuo karto apsimetu, kad nesu pilnai patenkintas esama padėtimi ir juos įpareigoju šį bei tą padaryti, sutvarkyti tą ar kitą.
Viso to tikslas užtikrinti, kad nepasidarytumėt tingūs ir neveiklūs.
Taigi būk stropus, bet tuo pačiu savyje jausk pasitenkinimą. Tai labai svarbu.

Yra žmonių, kurie aktyvūs ir dirba visą laiką, bet nejaučia pasitenkinimo. Yra tokių žmonių, kurie jaučiasi patenkinti viduje, bet turi polinkį į tinginystę. Jie neturi atsidavimo darbui jausmo. Taip nėra teisinga.
Mes turime pasirinkti vidurio kelią. Turime turėti abu – ir dinamizmą veiksme, ir Pasitenkinimo jausmą. Tai turėtų būti mūsų ypatumas.

Kartais žmonės nustemba, kodėl Gurudžis elgiasi taip? Kodėl jis sako: „Padaryk tą, padaryk aną ir t.t.“ Kodėl jis nekalba apie pasitenkinimą ir nieko neveikimą?
Aš budrus visame ir jei kam nors reikia kažką padaryti, aš nukreipiu juos reikiama kryptimi.
Tiems, kurie yra labai neramūs, sakau nurimti ir atsipalaiduoti. Tiems, kurie labai tylūs ir užsidarę, sakau: „ Pirmyn, kelkis! Daryk ką nors. Daryk tą ir šitą, daryk aną! O, žiūrėk koks geras darbas ir kaip reikia, kad jį atliktum. Tu tik sėdi ir nieko neveiki.“
Tokiu būdu paskatinu veiklai.

Bhagavat Gitoje Viešpats Krišna irgi suteikia žinių panašiu būdu.
Viešpats Krišna sako Ardžunai: „Tu nesikausi kare? Ką čia kalbi? Žmonės juoksis iš tavęs. Geriau mirti, nei kęsti tokios daugybės žmonių įžeidinėjimus!“
Taigi Viešpats Krišna tokiu būdu skatina Ardžuną kovoti.
Jis sako jam: „Neverta gyventi kaip bailiui. Geriau jau mirtum, nei kad šitaip gyventum.“

Kiek vėliau Jis sakė Ardžunai: „Sarva-dharman parityajya mam ekam saranam vraja Aham tvam sarva-papebhyo moksayisyami ma sucah“, (Bhagavat Gita, 18 skyrius).

Nesusivaržyk jokiomis religijomis, ateik ir atsiduok Man. Aš išvaduosiu ir išlaisvinsiu tave iš visų tavo nuodėmių. Tu negali išsilaisvinti iš savo nuodėmių. Aš išvaduoju tave iš visų tavo nuodėmių. Nesijaudink dėl savo nuodėmių, aš jomis pasirūpinsiu. Tu esi laimingas, ir nesijausk prislėgtas.

Taigi, kaip matai, žinios yra skirtingų lygių, o kiekvienas lygis turi savo paskirtį.