Daug žmonių nenori dirbti kieno nors vadovaujami - ar tai būtų profesinė sritis, ar bendrovė, ar net savanorystė. Manoma, jeigu esi kam nors pavaldus, prarandi laisvę ir esi atsakingas už savo darbą.
Taigi daug kas, norėdami būti patys sau šeimininkai, renkasi savo verslą. Tačiau turėdamas savo verslą, esi atskaitingas aibei žmonių. Jeigu negali būti atskaitingas net vienam, kaip gali būti daugeliui? Tai paradoksas. Iš tikrųjų savas verslas susaisto kur kas labiau negu šeimininkas!
Atsisakymas dirbti kam nors vadovaujant yra silpnumo, o ne stiprumo požymis. Stiprus žmogus geria jaučiasi dirbdamas bet kam, nes žino tavo jėgą. Tie, kas nenori dirbti pavaldiniais, yra dvasiškai silpni ir skurdūs, nes jie nesuvokia savo stiprumo. Jie negali patirti sėkmės nei versle, nei kokioje nors profesinėje srityje. Net būdami pavaldūs išmintingam žmogui, baikštūs ir silpnadvasiai jausis nepatogiai. O žinantieji savo stiprumą vaisingai dirba ir kvailiui vadovaujant!
Tas pats taikytina ir savanoriams. Dažnai jie nenori dirbti kieno nors vadovaujami, tačiau tai paprasčiausiai rodo jų silpnumą. Laikydamiesi tokio požiūrio, jie nadaug pasiekia.
Nitjanand: "Kaip elgtis su nusivylimu, kurį patiri būdamas pavaldus kvailiui?"
Šri Šri: Žinodamas savo jėgą, pasitelkęs meistriškumą ir sumanumą, gali kiekvieną kliūtį paversti privalumu. Kvailys gali atskleisti geriausius tavo komunikacinius sugebėjimus! (juokas)
Atidžiai stebėk! Jeigu pavaldumas kam nors verčia tave jaustis nepatogiai, tai aiškiai parodo, kad turi sustiprinti save. Troškimas išsivaduoti iš aplinkybių, situacijų ar žmonių nė neprimena laisvės. Žinojimas, kad niekas negali atimti tavo laisvės, yra jėga. O suvokęs, kad tavo jėga yra nepalaužiama, sugebėsi dirbti bet kam vadovaujant.
