Dieviškumas gali ateiti tik giliai ilsintis, tačiau ne veikiant. Visa veikla padeda pasinerti į tylą, o kai nesidžiaugi palaima ir ramybe - gali panirti dar giliau. Jeigu gyvenimas tai suteikia - puiku, priimk. Reikia drąsos pasakyti "aš esu". Tikroji tavo prigimtis yra palaima. Tačiau bandydamas mėgautis palaima, tu žengi žemyn nuo "yra" į "aš esu" į "aš esu ramus", "aš esu laimingas". O įkandin seka "aš esu nelaimingas".
"Aš esu" yra beaistriškumas. Tu gali būti bet kur ir būti beaistris. Beaistriškumas priima viską. Energijos kibirkštį įžiebia centruota būsena. Mėgavimasis palaima paskatina inerciją. Jei esi beaistris, palaima yra vis dar (rami) ten. Kai šaldiklis pilnas valgomųjų ledų, tu dėl to nesijaudini. Beaistriškumas pašalina trūkumo jausmą. Aistra - tai nepritekliaus jausmas. Kuomet visko yra sočiai, ateina beaistriškumas, o jam esant visko yra sočiai.
Klausimas: Ką mums daryti, kai pagauname save besimėgaujant palaima?
Gurudži: Tada jaučiamės kvailai. Tiesiog supratimas, kad mes ja mėgaujamės, sukuria pokytį. Nėra pastangų. Žinios geriau už veiksmą tave išlaisvina.
