Gyvenimas yra Pravritti ir Nivritti derinys.
Yra du požiūriai, į kuriuos mums reikia atkreipti dėmesį. Vienas yra, kai mes einame vidun, mes sakome: "Viskas yra gerai; bet kuriuo atveju net žolės lapas nejuda be Dievo įsikišimo. Dievas išlaikė mus tokius, todėl tebūnie."
Toks turi būti nuostata, kai tau reikia eiti vidun (Nivritti).
Kai tau reikia išeiti į išorę ir dirbti (Pravritti), tada ieškok tobulumo net smulkiose detalėse. Kai tik matai netobulumą, tau reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip tu gali pataisyti tai. Surask būdų patobulinti visus daiktus.
Todėl veikdamas, matyk kur gali įnešti patobulinimą, ir ką tu gali pakeisti. Kai tu pasitrauki į meditaciją, sakyk, kad viskas yra tobula; tik tada tu gali eiti į vidų.
Paprastai, kai žmonės užsimerkia ir eina vidun, jie vis galvoja, kad tai nėra gerai ir šitai nėra gerai, ir randa visur trūkumus. Jie negali nei medituoti, nei būti tylūs. Ir veikloje, žmonės galvoja, kad viskas yra gerai taip, kaip yra, kodėl mums reikia daryti kažką dėl to?
Tada mes prarandame.
Todėl, kai tu veiki, matyk, ką gali padaryti, ir kada tau reikia atsitraukti, tada sakyk: "Viskas yra gerai." Šis požiūris padės tau eiti giliai į meditaciją. Tai yra Nivritti kelias, kai tau reikia nusistovėti savyje.
Kai tu esi nusistovėjęs savyje, tada tavo sugebėjimai, stiprybės, intelektas ir entuziazmas dirbti, viskas padidėja. kada visa tai pakilo, tada grįžk į Pravritti (veiksmą) ir dirbk sąmoningai ir entuziastingai. Ne vien sąmoningai ar vien entuziastingai, abu!
