Palaiminti yra tie, kurie klaidos nemato kaip klaidos!!! Tačiau savo pačių klaidų nematyti yra sunku. Iš išorės galite save pateisinti ar įrodyti savo nekaltumą kam nors kitam, tačiau klaida duria į sąžinę. Jūs nepasiteisinate. Vietoje to, jaučiate klaidos dūrį. Vienas žnybtelėjimas iškels jus iš klaidos. Klaida reiškia, kad kažkas galiausiai jums sukelia kančią. Tad kodėl kas nors tyčia padarytų klaidą? Kai klaidą kažkam parodote, ar jums atrodo, kad jis yra kitoks, nei jūs ir nuolat baksnojate į tą klaidą, ar padarote taip, kad jis jaustųsi esantis dalis jūsų? Kai kam nors parodote klaidą, ar dėl to jis jaučiasi labiau įsitempęs, ar tai tam žmogui sukelia daugiau supratimo? Dažnai kitam neparodote jo klaidos, kai to reikia. Neparodyti klaidos – atsižvelgiant į laiką ir vietą – taip pat yra klaida. Kai padarote naują klaidą, tai nėra klaida – jūs išmokote vertingą pamoką. Tačiau jei klaidą vis kartojate, tai – DIDŽIULĖ klaida. Klaida paprasčiausiai reiškia, kad neišmokote pamokos, kurią gavote. Nesisielokite dėl savo klaidos. Tiesiog pasimokykite iš jos. Teisiami būsite ne dėl savo klaidų, bet dėl savo dorybių. Klaidos yra žemiškos. Dorybės yra Dieviškos. Protingas yra tas, kuris mokosi iš kitų klaidų. Ne toks protingas yra tas, kuris mokosi iš savo paties klaidų. Kvailys klaidas vis kartoja ir niekada iš jų nepasimoko.
Straipsniai
