Jei pažvelgtum į malonumus, kuriuos patiri gyvenime, pamatytum, jog jie visi ateina su „mokesčiu“! Šis mokestis yra liūdesys. Kiekvienas įvykis, koks malonus bebūtų, pabaigoje sukelia skausmą. Kuo didesnis džiaugsmas, tuo didesnis skausmas. Įvykio ilgesys arba malonaus įvykio laukimas vėlgi yra skausmingas. Malonumo prisiminimai taip pat sukelia skausmą. Karštligiškumas yra skausmingas. Kai turi tai savyje, praradimo baimė tampa skausminga. Kai įvykis praeina, atmintis apie džiaugsmą yra skausminga.
Todėl Viveki, protingas žmogus, kurio išmintis nubudus, visa regi kaip skausmą. Nėra nieko, kas nebūtų skausminga. Sakai, jog meilė yra tokia graži, tačiau meilė taip pat yra skausminga. Kiek gali suartėti? Kūnai suartėja, bet vis tik nejauti pasitenkinimo. Siela nepasitenkina vien fizinio kūno suartėjimu. Ji trokšta kažko daugiau, ji trokšta susilieti, dingti ir išnykti. Tai yra meilė!
Skausmas ir meilė yra dvi tos pačios monetos pusės
Meilėje yra dvi išraiškos. Pirmoji: „Aš noriu išnykti tavyje“ ir antroji „Aš noriu suvalgyti tave ir kad tu išnyktym“. Tačiau įsimylėjėliai nežino, kodėl jie tai sako. Jie taria vienas kitam: „O, tu esi toks saldus, kad aš noriu tave suvalgyti“. Meilė nuveda tave į kanibalizmą! Jei tai būtų įmanoma, kiekvienas iš mūsų tai padarytų tikrąja to žodžio prasme! Sumažintume savo drauges ar draugus į mažą žaisliuką ir godžiai prarytume juos. Todėl daugiau nesirūpintume, kur jie eina, į ką jie žiūri, kas į juos pažvelgia...
Tavo protas nuolat užsiėmęs paieška, kur tavo draugas yra, ką jis daro, su kuo susitinka, ką kalba... Įsimylėjėliai po kurio laiko tampa sarginiais šunimis! Meilė sukuria milžinišką skausmą, išsiskyrimas – taip pat. Noras sukuria milžinišką spaudimą prote. Ir tuomet bandymas pamaloninti sukuria skausmą. Žinoti ir suprasti, ar jie yra patenkinti ar ne, taip pat sukuria skausmą. Tu nori pažinti kito žmogaus protą. Bet tai neįmanoma, nes tu vis dar nepažįsti savo paties proto!
Žinodamas kito žmogaus norą ir laikydamasis ties juo patiri skausmą. Jei tu patiri meilę ar džiaugsmą, o staiga tas žmogus dingsta tai tampa dar skausmingiau
Dvasinių praktikų darymas reikalauja pastangų. Jų nedarymas sukuria daugiau skausmo. Jei tu iš tiesų pažvelgtum išmintingo žmogaus akimis, suvoktum, jog šioje kūrinijoje nėra nieko neskausmingo. Skausmas yra visa ko uodega šiame pasaulyje. Ką bepatirtum, gauni nemokamą kuponą - skausmą.
Badantis skausmo pumpuras
Kai suvoki, jog visa yra skausmas, ką tuomet darai? Tu turi daryti kažką, kad sustabdytum šį skausmą. Turi būti pašalinta pagrindinė skausmo priežastis. Skausmas, kuris dar nepasireiškė ir kuris neužaugo, turi būti nuskintas iš pat pradžių. Kaip mes tai darome? Pamiršimas apie save, atsiskyrimas nuo aplinkos yra pagrindinė skausmo priežastis.
Yra trys dalykai: aš, matytojas ir matymas. Suvokimo trūkumas sukelia skausmą. Jei sakai: „Tai esu aš“ tuomet tame yra problema. „Mes matome savo gyvenimą kažkur kitur, o ne savyje. Gyvenimas nėra savyje, gyvenimas yra kažkur kitur.“ Kai kuriems žmonėms gyvenimas yra banko sąskaitoje. Jei bankas užsidaro, tuomet tam žmogui sutrinka širdis. Kam gyvenime skiri daugiau dėmesio, tas tampa skausmo šaltiniu. Todėl kai tu matai skirtumą, kad regintysis yra atskiras nuo supančios aplinkos, tai padeda pašalinti skausmą.
Meditacijos metu gali patirti, jog tu nesi kūnas. Tačiau tai nereiškia, kad tu turi pabėgti nuo šio pasaulio. Šis pasaulis yra čia, kad mėgautumeisi. Tačiau besimėgaudamas neužmiršk savęs. Suvokimas, kad tu esi atskiras nuo savęs yra Viveka.
