Kur esi dvasiniame kelyje?
Gali galvoti apie save kaip apie dvasingą žmogų, bet kai užstringi eismo kamštyje ar kas nors tau prieštarauja, tavo dvasinė prigimtis, rodos, išeina atostogų. Jaudulys, nerimas, liūdesys seka tave kelyje į nušvitimą. Kaip sadhak (ieškotojas) tu turi pereiti šias kliūtis. Taigi, ką tu darai?
Padidink savo sąmoningumą medituodamas
Pirma, suvok savo proto būseną. Vien suvokus, audra jau pradeda rimti. Netgi kai skaitai šitai, suvok, kas vyksta tavo prote. Ką pastebi? Tavo protas sutinka arba nesutinka. Jis sako: „taip“ arba „ne“. Dvasingumas reiškia savo proto, vidinio bei išorinio vyksmo suvokimą.
Prisimink savo begalinę prigimtį
Tu gali verkšlenti, tačiau jei esi žinantis, tu juoksiesi iš savo praradimo, nes tu žinai, kad tik maža dalelytė tavęs yra griaunama, tačiau tavo begalinė prigimtis yra nepažeidžiama. Reuliariai medituojant šios žinios atsiskleižia tavyje.
Stebėk savo emocijas
Tu nesi emocijos; tu patiri emocijas. Tačiau, kai protas yra neramus tu lengvai tai pamiršti. Laimei, kiekviena emocija sukuria atitinkamą pojūtį kūne. Stebint šiuos pojūčius, emocijos blunka, ir protas tampa aiškus.
Paleisk mintis ir troškimus
Begalinis srautas minčių nuolat praeina per tavo protą. Tu įsikimbi į tas mintis ir jų nepaleidi, tarsi įrašų adata įstrigusį į griovelį. Paleisk mintis. Pajusk, jog jos ne tavo. Liūdesys apima, kai mes įstringame mintyse ar troškimuose. Meditacija nutinka tuomet, kai mintys nurimsta.
Tvarkymasis su rūpesčiais
Jei tu, būdamas ieškotoju, vis dar grumiesi su jauduliu, suformuok iš to sakinį ir pažvelk į tai pažodžiui. Tai grąžins tave į šią akimirką ir rūpestis išnyks.
Pavyzdžiui, rūpestis, kad „negaliu surasti savo rankinės“, gali tęstis ir tęstis tavo prote. Taigi stabtelk ties kiekvienu žodžiu: Aš... negaliu... rasti... savo... rankinės. Pakartok „Rankinės, rankinės“ keletą kartų. Pamatysi, kaip nerimas baigiasi. Arba toliau suskaidyk į balsius ir sąskambius. Tu negali nerimauti be žodžių
Pažvelk atgal, kai nerimaudavai. Tik įsivaizduok, koks tu buvai prieš penkis metus tą dieną.
- Ar aš gausiu darbą?
- Ar man pasiseks?
- Ar būsiu sugėdintas klasėje už užduoties neįvykdymą?
Tada tai buvo labai svarbu, bet dabar tu net neprisimeni savo nerimo. Kiekvieną kartą kai nerimauji, galvoji, kad tai naujas nerimas. Kai pažvelgi atgal į visus tuos rūpesčius, kurie dabar yra pasenę arba jų nebėra, atrandi, kad šis nerimas taip pat yra senas. Kas priverčia nerimą pasilikti su tavimi? Tai iliuzija, kad gyvensi amžinai.
Pažvelk į gyvenimą laiko ir erdvės kontekste
Pažvelk į savo trumpo gyvenimo realybę ir gyvenimo nereikšmingumą kontraste su šia milžiniška visata. Milijardai metų praėjo šioje visatoje. Kas yra tie 50, 60 ar 100 gyvenimo metų? Tavo problemų menkumas taps akivaizdus. Kas yra tavo 100 ar 200 svarų, palyginus su šia plačia kūrinija? Su šia mintimi, kad tu vis dar čia, viskas, ką gali daryti, tai būti dėkingas.
Perženk savo fiziologiją (fizinį identitetą)
Turėk žinojimą, kad „aš esu sąmonė, esu energija šiame kūne, ir aš nesu kūnas nei kūnas yra mano. Šis kūnas pradėjo egzistuoti per tėvus ir jis liks pasaulyje.“ Šios realybės patyrimas ir suvokimas atneš džiaugsmą ir laimę.
Matyk kitus kaip save patį
Vieną naktį, kai saugiai apsikamšęs guli lovoje, pagavok, kad nėra iš viso žmonių šiame pasaulyje, išskyrus tave. Kiti žmonės yra tarsi kriauklės vandenyne ir tavo paties karma, tavo praeities patirtis įsigauna į šias kriaukles ir atsispindi atgal į tave. Ar gali stebėti grumtynes televizijoje ir matyti abu žmones kaip save? Ar gali jausti, „Tai mano paties sąmonė, kuri veikia vienokiu būdu šiame prote ir kitokiu būdu šiame prote. Visuose šiuose skirtinguose protuose, skirtingos rolės yra vaidinamos, bet visa tai aš.“ Žirblis, kuris žiūri į veidrodį, tiki, kad yra kitas žvirblis. Jis nesiliauja mušti veidrodį ir ištepa jį savo krauju. Žvirblis kovoja su savimi ir miršta. Lygiai tas pats vyksta pasaulyje. Jei mes kovojame, mes kovojame su savimi. Jei mes pykstame, mes pykstame ant savęs. Argi ne taip?
Dvasinės praktikos ieškotojui
Joga, pranayama (kvėpavimo pratimai), meditacija ir giedojimas - visa padeda valyti, energetizuoti ir tobulinti mūsų sistemą. Tai taip pat padeda išlaikyti protą šiame momente. Tavo ramybės troškimas padarė tave neramų. Tu galvoji, kad pakeisdamas žmones ar situaciją, gyvenimas galiausiai taps ramus. Bet tavo tobulumo paieškos sukūrė sumaištį tavyje.
Kur benueitum, tu nešiesi savo paties protą. Ir kur benueitum, tu sukursi tą pačią audrą. Gali atrodyti ramu kurį laiką, bet tada ji vėl sukils naujoje vietoje. Kol nesuvoksi to, niekas tau nepadės. Kito sprendimo nėra.
Suvok malonę, meilę ir džiaugsmą, kurį dieviškumas pila ant tavęs kiekvieną minutę. Kaip ieškotojas, būk tvirtas savo įsipareigojime praktikuoti jogą, pranayama (kvėpavimo pratimus), meditaciją ir giedojimą ir patirk džiaugsmą bei ramybę, tai, kas tu iš tiesų esi.
