Kartik: Ar yra kažkas, dėl ko mes neturėtume būti beaistriais?
Gurudži: Save! (Juokas)
Neužgesink ilgesio ugnies Dieviškumui arba Satsangui beaistriškumu.
Tavyje yra nedidelė ugnis, kuri stumia tave pirmyn link Žinių, Sadanos, Atsidavimo ir Tarnystės. Kartais tu naudoji Žinias, kad užgesintum šią ugnį. Taip vadinami beaistriai žmonės dažnai yra niūrūs ir neentuziastingi. Daug kartų tu girdi žmones sakant: "O, nesvarbu, Dievas yra visur, Gurudži yra mano širdyje, tu gali daryti satsangą visur. Mano Seva yra mano Sadana, todėl nėra reikalo medituoti, bet kuriuo atveju aš darau Sadaną dvidešimt keturias valandas. Kai Dievas panorės, jis vėl pakvies mane į satsangą ir prailgntą kursą!" Tokie atsiprašymai neturėtų būti pateisinami kaip beaistriškumas.
Kai tu nori padaryti kokią nors sevą, protas sako: "O, visa tai yra Maja, bet kuriuo atveju viskas yra iliuzija. Viskas tiesiog vyksta. Dalykai nutiks, kai ateis laikas!" Taip Žinios naudojamos klaidingai ir cituojamos be turinio, kad patenkintų patogumą ar tingumą. Beaistriškumo vardu neprarask tos entuziazmo ar domėjimosi kibirkšties. Taip naudodamas Žinias tu daug prarandi. Išlaikyk ilgesio Dieviškajam ir tarnystės visuomenei ugnį gyvą. Čia beaistriškumas būtų žalingas.
