Kai kas nors tave kaltina, jauti sunkią naštą, o tau apie tai prabilus, visus aplinkinius apninka nemalonus jausmas. Tą akimirką atsibusk ir suvok - esi Būtis, ir niekas negali tavęs paliesti. Visa tėra drama, kurią pats sukūrei. Esi ją išgyvenęs daugybę kartų. Visi kaltinimai, su kuriais gyvenime susiduri, tėra tavo paties kūryba. Žinodamas tai, jausiesi laisvas ir lengvas.
Prisiimdamas atsakomybę už visas savo gyvenimo patirtis, tapsi stiprus ir padarysi galą skundams, norui atsigriebti, pasiaiškinimams ir daugybei kitų neigiamų tendencijų. Prisiimdamas visišką atsakomybę tampi laisvas.
Ką darai, kai kas nors tiesiogiai ar netiesiogiai tave kaltina?
- Įrašai tai į savo protą ir nusimeni?
- Išmeti tai iš galvos nieko nepasimokydamas?
- Kalbi tai su žmonėmis, švaistydamas visų laiką?
- Gailiesi savęs ir kaltini savo trūkumus?
- Apkaltini kitą žmogų?
Jeigu reaguoji šitaip, negyveni pagal žinias. Tau reikia bent šešetą kartų išklausyti Gyvenimo meno įvadinį kursą ir perskaityti visus savaitinis pranešimus. Tačiau jeigu kaltinamas tu:
- Ar juokiesi ir nekreipi į tai jokio dėmesio?
- Ar nežiūri į tai kaip į įvykį, kaip į ką nors, apie ką vertėtų kalbėti ar dėl ko imtis veiksmų?
- Ar nuomones ir kaltinimus laikai praplaukiančiais debesimis ir savotiška pramoga?
- Ar neleidi sau apsistoti ties nemaloniais ir neigiamais momentais?
- Ar išlieki savo meilės erdvėje nedrumsčiamas vertinimų ir nesutrikdomas?
- Išoriškai gali būti ramus, bet ar Išlieki centruotas, ramus ir nesipuikuoji savo augimu ir išmintimi?
Tada esi savo auklėtojo, dvasinio mokytojo, pasididžiavimas.
Tu negali prisiimti garbės, kad myli Gurudži ar kitą išmintingą žmogų, nes tu neturi kito pasirinkimo. Tai nutinka nepaisant visų skirtumų!
- Mylėti tą, kuris tau patinka, - nereikšminga.
- Mylėti ką nors už tai, kad myli tave, -nesvarbu.
- Mylėti tą, kuris tau nepatinka, reiškia, kad išmokai gyvenimo pamoką.
- Mylėti tą, kuris be priežasties tave kaltina, - parodyti, kad išmokai gyvenimo meno.
