Kilęs iš Sanskrito kalbos žodžio "Dypavali", pažodžiui reiškia šviesų (Dypa) eiles (Avali). Ši šviesų šventė yra švenčiama tamsiausią naktį (Amavasja) Kartikos mėnesio Indijos kalendoriuje, ir simbolizuoja neišmanymo (tamsos) išnykimą žiniose (šviesoje).
Gurdži aiškina, kodėl žaidžiama su fejerverkais Dypavali metu. Kokios bebūtų neigiamybės - pyktis, pavydas ar baimė, susikaupusios tavo prote per praėjusius metus, turi sprogti kaip fejerverkas. Su kiekvienu fejerverku, suardyk visas neigiamybes, kurias laikai prieš bet kurį asmenį, arba daugiausiai parašyk to asmens vardą ant fejerverko ir susprogdink jį, ir tiesiog žinok, kad visi blogi jausmai, pavydas ir t.t., sudegė. Bet ką mes darome? Vietoje to, kad baigtume neigiamą, arba mes norime tą asmenį pribaigti arba deginame save toje neigiamybių ugnyje. Turėtų būti atvirkščiai. Manydamas, kad visas neigiamumas arba blogi jausmai išėjo su šiais fejerverkais, vėl tapk draugišku su tuo asmeniu. Yra lengvumo, meilės, ramybės ir laimės jausmas, ir tada eik ir suvalgyk saldumynų su tuo asmniu ir švęsk Divali. Tai yra vienintelis tikras Divali, kai sprogstantys fejerverkai sudegina to asmens blogas savybes, bet NE asmenį! (Juokas)
Dieną žmonės atleika atsidavimo praktikas ir pudžą įvairių Dieviškų energijų garbei, ypatingai Deivei Lakšmi - Turto Deivei. Pažymint gėrio prieš blogį pergalę daugelyje Rytų religijų, naktį uždegamos lempos. Taip pat kai kuriose vietose tikima, kad lempos dega visą naktį pagerbiant Viešpatį jamą - Mirties Dievą ir nuo čia taip pat žinomą "Jamadypdan" vardu. Tai turėtų pašalinti nelaiku atėjusios mirites bamę.
Šią labai palankią dieną, daug šventųjų ir puikių žmonių priėmė Samadhi ir paliko savo mirtingus kūnus. Didieji pranašai yra Viešpats krišna ir Bagvan Mahavir. Tai yra ta pati diena, kai Viešpats Rama grįžo namo su Sita ir Lakšman po 14 metų tremties. Šią dieną Sikhai mini Šri Guru Gobind Singh sugrįžimą iš nelaisvės Gvalior Tvirtovėje.
Viena labai įdomi istorija apie tą laiką metuose yra iš Katopanišadų apie mažą berniuką vardu načikėta, kuris tikėjo, kad Jama, mirites Dievas buvo toks juodas, kaip tamsi Amavasja naktis. Bet kai jis susitiko su Jama asmeniškai, jis suglumo matydamas Jamos ramų veidą ir orų stotą. Jama paaiškino Kačikėtai, kad tik praėjęs per mirties tamsą, žmogus mato aukščiausios išminties šviesą ir jo siela gali išvengti savo kūno suvaržymų tapti viena su Dieviškuoju. Načikėta tada suvokė žemiško gyvenimo svarbą ir mirties reikšmingumą. Su nurimosiomis visomis abejonėmis, jis visa širdimi dalyvavo Divali šventėse.
Nuo to laiko įvairūs šlovingi įvykiai įvairiais amžiais vyko tuo metų laiku.
Šis Divalis leidžia mums melstis ir jaustis dėkingais - tegu bus klestėjimas kiekviename pasaulio kampelyje - tegu visi žmonės patiria meilę, džiaugsmą ir gausą savo gyvenime.
