Kilusi iš Sanskrito kalbos žodžio "Dypavali", pažodžiui reiškia šviesų (Dypa) eiles (avali). Ši šviesų šventė švenčiama Kartik mėnesio Indų kalendoriuje tamsiausią naktį (Amavasja) ir simbolizuoja žinias (šviesą) nugalint neišmanymą (tamsą).
Šri Šri paaiškina, kodėl žaidžiama fejerverkais Divali metu. Kokia bebūtų neigiamybė - pyktis, pavydas ar baimė - kuris susikaupė per praėjusius metus, turėtų ištirpti visų fejerverkų formoje. Su kiekvienu fejerverku, išsprogdink bet kokį neigiamumą, kurį turi kokiam bebūtų asmeniui, arba daugiausia užrašyk to asmens vardą ant fejerverko ir išsprogdink jį, ir žinok, kad bet kokie blogi jausmai, pavydas ir kt., sudegė. Bet ką mes darome? Vietoje to, kad baigtume negiamą, arba mes norime, kad tas asmuo nusibaigtų arba sudeginame save toje neigiamybių ugnyje. Turėtų būti priešingai. Galvodami , kad visos neigiamybės arba blogi jausmai išėjo su šiais sprogimais, vėl tapk draugišku su tuo asmeniu. Yra lengvumo, meilės, ramybės ir laimės pojūtis ir tada eik ir valgyk saldžiai kartu su tuo asmeniu ir švęsk Divali. Tikras Divali, kai tu sprogdini fejerverkus, sudegini to asmens blogas savybes, o ne patį asmenį.
Šventimas prasideda nuo 13 dienos nykstančio mėnesio dviejų savaičių.
Pirmą šventės dieną, Dantrajodaši namai ir verslo patalpos yra atnaujinami ir papauošiami. Įėjimai yra nuspalvinami mielais tradiciniais Rangoli piešinių motyvais, kad sutiktų turto ir klestėjimo Deivę (Lakšmi). Kad pažymėtų jos ilgai lauktą atvykimą, maži pėdsakai nupiešiami iš ryžių miltų ir cinoberio miltelių visame name. Lempos dega visas naktis. Tikėdamos, kad ši diena palanki, moterys perka auksą arba sidabrą arba kelis naujus rakandus, ir kai kur Indijoje galvijai taip pat garbinami.
Ši diena laikoma Danvantari gimimo diena - Ajurvedos dievo ar Dievų gydytojo, ir švenčiama kaip Danvantari Džajanti. Šią dieną, lempos dega visą naktį pagerbiant dievą Jama - Mirties Dievą ir nuo čia taip pat žinomu kaip "Jamadypdan". Tai turėtų pašalinti nelaiku ateinančios mirties baimę.
Antrą dieną, Narakačaturdaši yra tradicija atsikelti anksti ryte ir praustis prieš patekant saulei. istorija pasakoja, kad karalius demonas Narakasur - Pragdžoptišpuro (Pietų Nepalo provincijos) valdovas - nugalėjęs viešpatį Indrą pagrobė puošnius Aditi (Motinos Dievybės) auskarus ir įkalino 16 000 Dievų ir šventųjų dukterų savo hareme. Dieną prieš Narakačaturdaši, viešpats Krišna nužudė demoną ir išlaisvino įkalintas tarnaites ir taip pat susigrąžino tuos brangius Aditi auskarus. Moterys masažavo jo kūną kvapniais aliejais ir gerai išmaudė, kad nuplautų nepadorumą nuo jo kūno. Nuo to laiko, šita ankstaus ryto vonios tradicija reiškia Dieviškojo pergalę prieš Blogį. Ši diena simbolizuoja pilnos gerumo ateities paskelbimą.
Svarbiausia šventimų diena yra trečia diena - lakšmi Pudža. Tai yra diena, kada saulė įžengia į savo antrą būvį. Ši diena laikoma labai palankia, nelaisant to, kad tada yra tamsiausia naktis. Nepermatoma nakties tamsa lėtai dingsta, kai mažos mirgančios lempos apšviečia ištisus miestus. tikima, kad Lkašmi vaikšto šioje planetoje tą naktį ir lieja gausos ir klestėjimo palaiminimus. Tą vakarą žmonės atlieka Lakšmi pudžą ir visiems dalija namie pagamintus saldumynus.
Šią labai palankią dieną, daug šventųjų ir didžių žmonių priėmė samadhi ir paliko savo mirtingus kūnus. tarp didžiūjų pranašų buvo viešpats Krišna ir Bagvan Mahavir. Tai ta pati diena, kai viešpats Rama sugrįžo namo su Sita ir lakšman po 14 metų tremties.
Viena labai įdomi istorija apie šią Divali dieną yra iš Katopanišados apie mažą berniuką, vardu Načikėta, kuris tikėjo, kad Jama, mirties Dievas, buvo toks juodas kaip Amavasja tamsi naktis. Bet kai jis sutiko Jamą asmenyje, jis sumišo matydamas Jamos ramią veido išraišką ir orų stotą. Jama paaiškino Ničikėtai, kad tik perėjus per mirties tamsą, žmogus mato aukščiausios išminties šviesą, ir jo siela gali išvengti jo kūno vergijos ir tapti viena su Dieviškuoju. načikėta, tada suvokė žemiško gyvenimo svarbą ir mirties prasmę. Su nurimosiomis abejonėmis jis visa širdimi dalyvavo Divali šventėse.
Ketbirta švenčių diena žinoma Varšapratipada ir pažymi karaliaus Vikramo karūnavimą. Tai taip pat diena, kai viešpats Krišna pakėlė didžiulį Govardano kalną, kad išgelbėtų Gokulo žmones nuo smarkaus viešpaties Indros pykčio.
Penkta diena - Baidui
simbolizuoja meilę tarp brolių ir seserų. Broliai duoda jiems dovaną kaip jų meilės ženklą.
Tikima, kad turtas (deivė Lakšmi) yra labai trumpalaikis ir ji pasilieka ten, kur yra sunkus darbas, nuoširdumas ir dėkingumas. Šrimad Bagvatam, yra minima apie atsitikimą, kai deivė Lakšmi paliko karaliaus Bali kūną ir norėjo eiti su viešpačiu Indra. Per apklausą, ji paminėjo, kad ji gyvena tik ten, kur yra 'Satja', "Daan', 'Vrat', 'Tapa', 'Parakram' ir 'Darma'.
Per šį Divali pasimelskime ir jauskimės dėkingi - tebus klestėjimas kiekviename žemės kampelyje - tegu visi žmonės patiria meilę, džiaugsmą ir gausą savo gyvenimuose.
