Tarkim, tu eini pas Dievą, gauni naudos ir nueini. Kai ketini ką nors gauti, skubi. Žmogus, žinantis, kad turi Dievą, niekur neskuba. Jis kupinas begalinės ramybės.
Žinodamas, jog turi Dievą, neskubėsi iš jo ką nors gauti. Skubėdamas prarandi pusiausvyrą ir tampi menkas. Turėk begalinę kantrybę. Tik būdamas labai kantrus suvoksi, kad Dievas priklauso tau. Suvokimas arba praktika prives iki to paties.
Klausimas: Ką reiškia "turėti Dievą"?
Šri Šri: Jį turi, kai Dieviškumas priklauso tau. Tai ne tas pats, kaip paskubomis apsipirkti parduotuvėje ir lėkti namo. Kai matai, jog visa parduotuvė jau yra namie, neskubi apsipirkinėti ir jautiesi laisvas.
Klausimas: Norint išsiugdyti kantrybę, reikia tik stebėti nekantrumą?
Šri Šri: Tiesiog stebėk mintis ir jausmus ir neapgailestauk dėl jų.
Suvokęs esąs dieviško plano dalis, nustoji nekantrauti. Tu žinai, kad viskas daroma tau, kad tavimi rūpinamasi. Paprastai mes elgiamės kitaip: skubame mintyse, o veikiame lėtai. Nekantrumas - tai skubantis protas, apatija - tai lėti veiksmai. Proto kantrybė ir aktyvūs veiksmai - štai tikroji formule.
