Yra dvi atjautos rūšys: tai išmintingojo atjauta ir neišmanančiojo.
Neišmanėlio atjauta nukreipta į veiksmo rezultatus, o išmintingo atjauta nukreipta į žinių trūkumą. Kančios atjauta rodo neišmanymą. Kančią sukelia karma, ir jeigu tu tiki karma, kur tuomet vieta atjautai? Tu susilaukei savo veiklos vaisių.
Jeigu teisėjas atjaustų nusikaltėlius, tuomet kalėjimai būtų tušti. Tačiau ar teisėjai nusikaltėliams yra negailestingi? Ne. Teisėjas atjaučia dėl žinių trūkumo, kurį jis mato, o ne nusikaltėlio kančią. Tai nusikaltėlio karma.
Dažnai žmonės galvoja, kad atjauta yra poelgis, veiksmas. Žinok atjauta yra tavo prigimties esmė. Tuomet suprasi, kad karma ir atjauta ne prieštarauja viena kitai, o papildo.
Tarkim du žmonės ateina į ligoninę. Vienas kenčia nuo bado, kitas serga nuo persivalgymo. Kokią atjautos rūšį gydytojas turėtų jausti kiekvienam iš jų? Tai yra mįslė, kurią turi įminti!
