Aukštinimas veikiau parodo dižiadvasiškumą to, kuris aukština, nei to, kuris yra aukštinamas. Aukštinimas liudija, kad ego tapo skaidrus; geriausias ego priešnuodis yra aukštinimas.
Aukštinimas veikia trejopai:
Egoistiškam žmogui aukštinti ką nors kitą yra nepriimtina. Jeigu liauspsės skirtos tau, tai augina tavo ego. Tačiau jeigu aukštini kitą, tai ištirpdo tavo ego ir padaro tave didžiadvasį.
Visi sutartinai: Kai Gurudži liaupsinamas, K I E K V I E N A S dievina tai! (juokas)
Aukštinimas rodo didžiadvasiškumą asmens, kuris dievina. Ir to, kuris yra didelis, nepaveikia liaupsinimas. Todėl asmens kilnumo išbandymas yra toks, ar jo nesudrebina neribotas liaupsinimas.
Troškimas, kad tave liaupsintų, yra nbrandumo požymis. Nusistatymas prieš aukštinimą rodo siauraprotiškumą. Garbinimo stygius gyvenimą daro sausą ir nuobodų.
Sveikas protas visuomet mėgsta garbinti ir pakylėti kitus. Nesveikas protas mėgsta viską pažeminti.
Aukštinimas liudija pasitikėjimą, entuziazmą ir kultūros turtingumą. Vengimas aukštinti rodo visuomenę esant egoistišką, smulkmenišką, kupiną baimės ir kultūriškai skurdžią.
Aukštinimas neužkliudo to, kuris yra didis. Tai, kad jokios liaupsės, kad ir kiek jų būtų, žmogaus nepaveikia, įrodo jo didingumą. Išmintingas žmogus yra abejingas bet kokioms liaupsėms savo adresu ir didžiadvasiškai dalija jas kitiems!
