Buvo manoma, kad pasakyti "aš esu Dievas" - šventvagystė. Sakau tau, kad teigti "aš nesu Dievas" yra šventvagystė! Kai sakai "aš nesu Dievas", paneigi Dievo buvimą visur.
Esi sukurtas iš meilės. Tad jei sakai "aš nesu Dievas", paneigi, kad Dievas yra meilė. Jeigu esi meilė ir sakai "aš nesu Dievas" - sakai, kad Dievas nėra meilė, ir tai yra šventvagystė.
"Aš esu" yra tavo sąmonė. Jeigu sakai "aš nesu Dievas", paneigi, kad Dievas yra žinantis, budrus ir pabudęs. Tu esi. Kai sakai "aš nesu Dievas", nepriimi Dievo buvimo dalies, ir tai yra šventvagystė. Tu atmeti Šventąjį Raštą, kuriame pasakyta: "Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą." Jeigu sakai "aš nesu Dievas" - Jį neigi.
Klausimas: "Jeigu Dievas yra visur esantis, kodėl pasaulyje yra neapykanta ir kentėjimas?"
Šri Šri: Taip kaip filme, nesvarbu, kas vaidinama - tragedija ar komedija, ar istorija su laiminga pabaiga. Absoliute nėra priešingybių. Visos priešingybės yra reliatyvios egzistencijos dalis.
Relatyvi egzistencija nėra išsamus vaizdas. Geras ir blogas, teisingas ir klystantis - visa yra sąlygiška. Pieną gerti sveika, tačiau per daug pieno gali tave pražudyti. Nuodų lašas gali išgelbėti gyvybę, o dauguma vaistų, jeigu juos vartoji netinkamu kiekiu, yra nuodingi. Jie nėra nei absoliučiai geri, nei blogi. Jie tiesiog yra.
Tiesa perženga dualumo ribas, o Dievas yra absoliuti ir vienintelė tiesa. Demonstruojant filmą, šviesai pereinančiai per juostą nesvarbu, koks filmas. Tragedija ar komedija, didvyris ar piktadarys, šviesa visada šviečia. Lygiai taip pat nesvarbu, kas vyksta tavo galvoje, - TU ESI DIEVAS!
