Žmonėse yra du pagrindiniai instinktai, vienas yra maistas, ir kitas yra seksas. Šie buvo su tavimi visuose tavo gyvenimuose, kai tu buvai gyvūnu ir dabar, kai esi žmogus. Tu gimei iš šių dviejų - maisto ir sekso.
Labai gražu, kad šioje šalyje (Indijoje) jie sujungė šiuos du su Dieviškumu. Maistas susijęs su Dievu. Upanišadose sakoma "Maistas yra Dievas". Kai tu laikai maistą Dievu, tu nepersivalgysi. Tu ne paprasčiausiai kimši maistą, bet tu valgysi maistą su didele pagarba. Jokia šventė Indijoje nevyksta be maisto. Ir kai tu tu eini į šventyklą, pirmiausia jie duoda tau Prasado. Prasadas yra tik mažas kasnelis maisto. Be Prasado nėra nei piligrimystės, nei šventės. Maistas sujungtas su Dievu.
Panašiai, seksas taip pat susijęs su Dievu. Priešingu atveju tu laikai seksą atskirtą ir galvoji, kad tai yra materialus gyvenimas, ir galvoji apie Dievą kaip skirtingą. Bet čia, Indijoje, senovės žmonės sujungė seksą su Dievu taip, kad jokia pusė tavyje neliktų nuošalyje nuo Dievo. Pagrindinis instinktas nelieka nuošalyje nuo Dievo.
Todėl, kai tu gerbi seksą ir laikai jį Dieviškumo dalimi, tada tavo manija dingsta, geismas dingsta, ir išaušta šventumas. Ir pagrindinis instinktas nuo agresyvaus troškimo perkeičiamas į nuolankią meilę.
Tai yra senovinė mintis. Bet kai kurie žmonės neteisingai naudoja jogą mėgavimuisi savo kūniškais instinktais. Tai yra neteisinga. Tai yra šiurkšti klaida. Turėtų būti atvirkščiai. Kai tik yra kūniškas instinktas, perkeisk tai į vidinį Dievišką patyrimą.
Yra gražus žodis Sanskrito kalboje, vadinamas Atma Rati, sąjunga su savo būtimi, savimi pačiu; džiūgavimas pačiame savyje.
Yra du dalykai: Prakriti (gamta) ir Puruša (sąmonė). Gamta ir sąmonė sąveikauja visą laiką. Tavo kūnas ir siela - tavo kūnas yra moteris ir tavo siela yra vyras. Todėl jų poravimas vyksta nuolat, ir matyti tą sąjungą savyje yra Samadhi.
Todėl Samadhi laikomas tūkstantį kartų džiaugsmingesnis, nei kūniški instinktai. Kokį džiaugsmą seksas suteikia, Samadhi yra tūkstantį kartų džiaugsmingesnis, nes nėra pastangų, ir nėra veiksmo čia. Tai yra vien Buvimas ir tik Buvimas. Todėl suvokiama, patiriama tik Būties sąmonė, sąmonės žaidimas ir pasireiškimas. Tai yra labai gražu.
Neslėpk jokio savo būties kampo nuo Dieviškojo. Dieviškasis turėtų būti įpintas į kiekvieną tavo gyvenimo pusę, ir tai yra vadinama Brahmačarja, kas reiškia judėti kartu su begalybe, susijungti su begalybe.
Argi tai nėra gražu?! Tai yra labai gilios ir labai aukštos žinios. Jei tu iš karto nesuprasi, nesvarbu, nuolat klausykis ir nuolat suprask, ir vieną dieną pasakysi: "A! Štai apie ką Gurudži kalbėjo."
Todėl čia (Indijoje), kai tu nueini į bet kokią šventyklą bet kur, tu rasi abi puses - Šiva ir Parvati, kurie simbolizuoja Prakarti ir Puruša, sąmonę ir medžiagą. Pirmiausia atpažinti dvilypumą, ir tada matyti vienybę. Jos nėra dvi, jos nėra skirtingos, bet jos yra dvi tos pačios monetos pusės. Tu esi užbaigtas.
Ką tai reiškia? Tu esi ir vyras, ir moteris. Išeiti iš šio priskyrimo "Aš esu vyras", "Aš esu moteris" - išeiti iš šios tapatybės yra Vedanta; aukščiausia visatos filosofija.
Mes nuolat tapatiname save "Aš esu vyras", "Aš esu moteris", "Aš esu senas", "Aš esu išsilavinęs", "Aš esu raštingas". Mesk šalin visas šias etiketes. Kas lieka, tai gryna sąmonė. Net nesakyk: "Aš esu sąmonė". Tiesiog žinok, kad esi sąmonė, ir net nesakyk to. Neapeik to, sakydamas "Aš esu niekas".
Adi Šankar kartą pasakė: "Tas, kuris vadina save kažkuo yra kvailys, ir tas, kuris vadina save niekuo, yra didesnis kvailys." Tas, kuris yra niekas, nekalba, todėl tik išlik tylus. Kaip gali sakyti: "Aš esu niekas", kai tu sakai kažką?! Negali būti kažko, kuris sako: "Aš esu niekas". Todėl tylėk.
Todėl, kai tu laikai pagrindinius maisto ir sekso instinktus šventais, tada agresija tavyje išnyksta, ir tavyje išaušta pasidavimas. Dėkingumas ir meilė išaušta tavyje.
Tada sakoma, kad atsidavėlis ir Dieviškasis tapo Vienu. Jie susijungė į Vieną!
Tai labai žavi, ar ne?!
