Gurudev Šri Šri Ravi Šankaras, Indų dvasinis guru ir Gyvenimo meno įkūrėjas, apibūdina, kaip meditacijos praktika gali nuvesti į aukštesnes sąmonės būsenas.
Mes gyvename didžiausią savo gyvenimo dalį trijose sąmonės būsenose: budrioje, sapnavimo ir miego.
Budrioje sąmonės būsenoje mes patiriame pasaulį per penkis pojūčius. Mes siekiame pakylėjimo ir džiaugsmo iš šių pojūčių. Jei vieno kurio nors pojūčio trūksta, prarandama visa to pojūčio dimensija. Tas, kuris negali girdėti, praranda visą garso lauką. Panašiai tas, kuris negali matyti, netenka visų gražių vaizdų ir spalvų. Todėl, pojūtis yra svarbesnis ir didesnis už pojūčio objektą.
Protas yra aukštesnis už pojūčius. Protas yra begalinis, jo troškimų yra daug, bet pojūčių sugebėjimas mėgautis yra ribotas. Godumas yra norėjimas daugiau ir daugiau pojūčių objektų. Nors gali mėgautis tik ribotu kiekiu per gyvenimą, nori viso turto pasaulyje.
Teikimas per daug svarbos pojūčių objektams veda į godumą; teikiant per daug svarbos pojūčiams veda į gašlumą; ir teikiant per daug svarbos protui ir jo troškimams veda į haliucinacijas.
Mes laikomės proto sąvokų ir norime, kad dalykai atsitiktų tam tikru būdu. Tokiu būdu sąvokos mūsų prote kliudo mums suvokti begalinę sąmonę, kuri yra dalis mūsų. Tai nereiškia, kad juslės ar protas yra blogi. Bet mes privalome atskirti daiktus ir suvokti, kas vyksta iš viso. Tada mumyse išaušta aiškumas. Tai yra pirmas žingsnis link aukštesnės sąmonės būsenos.
Budrioje būsenoje asmuo nuolat įsitraukęs į žiūrėjimą, valgymą, darbą t.t. Kitas kraštutinumas yra miego būsena, kur asmuo yra visiškai išjungtas ir bukas. Bukumas ir sunkumas nusitęsia net atsibudus. Kuo daugiau asmuo miega, tuo bukesnis jaučiasi, nes daug energijos išleidžiama miegant. Tada yra sapnavimo būsena, kur asmuo nei miega nei yra budrus. Čia, nei tu jautiesi pailsėjęs, nei suvoki savo supančią aplinką.
Meditacija
Aukštesnė sąmonės būsena yra kažkur tarp budrios, miego ir sapnų būsenų. Čia mes žinome, kad esame, bet mes nežinome, "kur" mes esame. Šios žinios, kad aš "esu", bet aš nežinau, "kur" aš esu, yra vadinamos Šiva. Ši būsena suteikia giliausią įmanomą poilsį, kurį galima patirti. Ir tai galima pasiekti medituojant.
Meditacija padeda dviem būdais -- ji užkertą kelią įtampai patekti į sistemą, ir lygiaigrečiai paleidžia susikaupusias įtampas. Įsisavinus meditaciją į kasdienį gyvenimą, aukštesnė sąmonės būsena, vadinama kosmine sąmone, išaušta mumyse. Kosminė sąmonė suvokia visą visatą kaip dalį savęs. Kai mes suvokiame pasaulį kaip dalį mūsų, meilė teka stipriai tarp pasaulio ir mūsų. Ši meilė įgalina mus nugalėti prieštaraujančias jėgas ir neramumus gyvenime. Pyktis ir nusivylimai tampa praplaukiančiais jausmais, kurie atsitinka trumpam ir tada išnyksta.
Aukštesnė sąmonės būsena paprasčiausiai nenutiks vieną gražų rytą. Sąmonės daigas yra tavyje -- jį reikia maitinti dvasinėmis praktikomis, tokiomis kaip meditacija. Kai kurios palmės užaugina kokosus per tris metus, ir kai kurios per 10 metų. Ir tos, kurios nėra maitinamos, niekada neduoda vaisių, jos paprasčiausiai egzistuoja.
Aukštesnių sąmonės būsenų pasiekimas nereikalauja jokios sudėtingos strategijos; reikia tik išmokti paleidimo meno. Žinių, supratimo ir praktikų susiliejimas padaro gyvenimą užbaigtą. Kai tu augi į aukštesnes sąmonės būsenas, atrasi, kad tu daugiau nebesi išvedamas iš pusiausvyros įvairių situacijų ir trikdymų. Tu tampi stiprus, bet minkštas -- švelnus ir gražus asmuo, sugebantis suderinti skirtingas vertybes gyvenime be jokių sąlygų. Kai tavo sąmonė atsiveria, ir visa sistema fiziškai, protiškai ir dvasiškai pakylėjama, tavo gyvenimas tampa vertu gyventi.
